Pirmasis skatinys

Skaitinys iš Senojo testamento skaitinį iš Izaijaus knygą.

 

⁷ Dalytis su alkstančiu savo duona,

priglobti vargšą ir benamį,

aprengti, ką pamačius, nuogą,

neatsukti nugaros saviesiems.

⁸ Tada tartum aušra užtekės tavo šviesa,

tavoji žaizda bus greitai užgydyta.

Tavasis teisumas žengs pirma tavęs,

o VIEŠPATIES šlovė palydės iš paskos.

⁹ Tada šauksies, ir VIEŠPATS atsilieps,

kai pagalbos prašysi, jis tars: „Aš čia!“

Kai tarp savųjų pašalini priespaudą,

nedarai skriaudos, ko blogo nekalbi,

¹⁰ paduodi alkstančiam duonos,

palengvini varguolio gyvenimą,

tada tavoji šviesa užtekės tamsoje, –

tamsa bus tau šviesi kaip dienovidis.

¹¹ VIEŠPATS visuomet bus tau vadovas,

sausros išdegintoje šalyje tave pasotins.

Jis atnaujins tavo jėgas, –

būsi tu nelyginant laistomas sodas,

kaip niekad neišsenkantis šaltinis.

¹² Dėl tavęs bus prikelti senieji griuvėsiai,

tu atstatysi praeities amžių mūrus.

„Spragų taisytoju, nugriautų sodybų atstatytoju“

būsi vadinamas.

Tai Dievo Žodis

 

104 psalmė

 

 ^{10 VIEŠPATIE,} Tu liepi šaltiniams sruventi slėniuose

ir upėms tekėti tarp kalvų.

¹¹ Jie duoda vandens miško žvėrims,

laukiniai asilai ten malšina troškulį.

¹² Pakrantėse padangių paukščiai kraunasi lizdus

ir čiulba ant medžių šakų.

¹³ Tu laistai kalnus iš savo aukštos buveinės,

ir žemė kupina tavo palaimos.

¹⁴ Tu želdai žolę galvijams,

ir augalus žmonių reikalams,

kad jie augintųsi maisto iš žemės

¹⁵ ir vyno, kuris linksmina žmogaus širdį,

ir alyvmedžių aliejaus, nuo kurio švyti veidai,

ir duonos, kuri stiprina gyvastį.

²⁷ Visi jie laukia iš tavęs,

kad duotum jiems peno, kada reikia.

²⁸ Kai duodi, jie surenka,

kai ištiesi ranką, jie sotūs gėrybių.

²⁹ Tau veidą paslėpus, jie sunerimsta,

o alsavimą iš jų atėmus, miršta

ir sugrįžta į dulkes.

³⁰ Tau atsiuntus savo Dvasią, jie atgyja,

ir tu atnaujini žemės veidą.

³¹ Tebūna amžina VIEŠPATIES garbė,

tesidžiaugia VIEŠPATS savo kūriniais!

³² Jis pažvelgia į žemę, ir ji dreba;

jis paliečia kalnus, ir jie smilksta.

³³ Giedosiu VIEŠPAČIUI, kolei gyvensiu,

per visą gyvenimą šlovinsiu giesme savo Dievą.

Tai Dievo Žodis

 

Evangelija

Skaitinys ir Šventosios Engelijos pagal Luką

 

¹³ Vienas iš minios jam tarė: „Mokytojau, liepk mano broliui, kad pasidalytų su manimi palikimą“. ¹⁴ Jis atsakė: „Žmogau, kas gi mane skyrė jūsų teisėju ar dalytoju?“ ¹⁵ Ir dar pridūrė: „Žiūrėkite, saugokitės bet kokio godumo, nes jei kas ir turi apsčiai, jo gyvybė nepriklauso nuo turto“. ¹⁶ Jis pasakė jiems palyginimą: „Vieno turtingo žmogaus laukai davė gausų derlių. ¹⁷ Jis pradėjo sau vienas svarstyti: ‘Ką čia man dabar padarius? Neturiu kur sukrauti derliaus’. ¹⁸ Galop jis tarė: ‘Štai ką padarysiu: nugriausiu savo klojimus, statysiuos didesnius ir į juos sugabensiu visus javus ir visas gėrybes. ¹⁹ Tada tarsiu savo sielai: mano siela, tu turi daug gėrybių, sukrautų ilgiems metams. Ilsėkis, valgyk, gerk ir linksmai pokyliauk!’ ²⁰ O Dievas jam tarė: ‘Kvaily, dar šiąnakt bus pareikalauta tavo gyvybės. Kam gi atiteks, ką susikrovei?’ ²¹ Taip yra tam, kas krauna turtus, bet nesirūpina tapti turtingas pas Dievą“.

Tai Viešpaties žodis