2025-08-26 Marijampolėje vyko pasivaikščiojimas su kun. Vaidu Klesevičiumi  LIUTERONŲ ISTORIJOS TAKAIS MARIJAMPOLĖJE.

Istorijos šaltiniai liudija, kad 1819 m.Marijampolės evangelikų-liuteronų bendruomenė  gavo leidimą įkurti parapiją ir pastatyti bažnyčią.

Kol buvo statoma bažnyčia parapijai buvo atiduotas kariškiams nebereikalingas šiaurinėje miesto dalyje esantis „prūsiško mūro magazinas“ (sandėlis), kuris stovėjo  kelio į Kauną rytinėje pusėje.

Apie 1829 – 1831 m. Marijampolės evangelikų-liuteronų parapijos pirmuoju kunigu tapo Karlas Heinrichas Lange. Jam dirbant buvo pastatyta klebonija, bažnyčia ir mokykla. 1835 m. apskrities statybininkas Karolis Kaminskis parengė bažnyčios projektą. Tuo pačiu metu šalia bažnyčios, lygiagrečiai su gatve, buvo pastatytas mūrinis vieno aukšto evangelikų liuteronų mokyklos (kolegijos) pastatas.

1849 m. parapijos kunigu buvo paskirtas Davidas Bergmanas. 1850 m. Henrikas Markonis suprojektavo liuteronų bažnyčios bokštą su varpinę. Šis klasicistinės architektūros ketursienis bokštas buvo pastatytas bažnyčios rytiniame gale, prie Peterburgo (Kauno) gatvės. Kiti šaltiniai teigia, kad bokštas pastatytas tarp 1874 ir 1893 m., kai parapijai vadovavo kunigas Karlas Julius Pastenacis. Penktuoju parapijos kunigu ir klebonu, kuris čia kunigavo 1894–1941 m., paskirtas Emilis Eichelbergeris. Šis dvasininkas taip pat dėstė tikybą bei vokiečių kalbą Rygiškių Jono gimnazijoje bei Mokytojų seminarijoje. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje liuteronų bendruomenė išaugo (apie 2000 žmonių). Bažnyčioje pamaldos buvo laikomos vokiečių ir lietuvių kalbomis.  1936 m. Marijampolėje buvo įsteigtas Evangelikų Liuteronų Lietuvių Sąjungos skyrius.

Prasidėjus II-ajam pasauliniam karui, o vėliau ir sovietinei okupacijai Marijampolės evangelikų liuteronų bendruomenė buvo išblaškyta, bažnyčia suniokota, uždaryta ir paversta grūdų sandėliu, vėliau – sporto sale.  Kunigo name įsikūrė tuometinės J. Jablonskio vidurinės mokyklos pradinės klasės.
1984 m. pagal architekto A. Lukoševičiaus paruoštą projektą soviet nusavinta bažnyčia buvo pradėta restauruoti.  Restauruojant kunigo namas buvo sujungtas su bažnyčios pastatu ir atstatytas karo metu sugriautas bokštas su varpine (projekto autorius – V. Medelis). Atnaujintas kunigo namas buvo atiduotas Mokytojų namams. 1988 m.  Marijampolės vykdomojo komiteto pirmininko K. Subačiaus iniciatyva nutarta bažnyčią pertvarkyti į koncertų salę. Architektas Z. Galadauskas paruošė naują interjero projektą, tačiau taip ir nespėjo jo įgyvendinti.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1990-06-27 Marijampolės savivaldybėje buvo įregistruota evangelikų liuteronų religinė bendruomenė. 1992-10-30 parapijai grąžinama bažnyčia ir pastoriaus namas.

1994 m. architektai G. Vieversys ir L. Tumynienė paruošė bažnyčios rekonstravimo projektus. 1995-07-02 Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčioje įvyko pirmosios mišios. 1995-12-13 ant bažnyčios bokšto vietoje vėjarodės įstatomas kryžius. 1995-12-21 pakabinamas 650 kg varpas, išlietas Vokietijoje 1949 m., dovanotas kun. Bernhard Bonkhof iš Vokietijos, Grosbundenbacho miesto.