Kviečiame perskaityti Šventojo Rašto skaitinius skirtus šiam sekmadieniui

Jėzus gelbėja skęstantį mokinį

Pirmasis skaitinys

Skaitinys iš Senojo Testamento Pirmosios Karalių Knygos

 

9 Ten, įlindęs į olą, joje praleido naktį.

Tada VIEŠPATIES žodis atėjo jam, tardamas: „Ką čia veiki, Elijau?“11 „Išeik laukan, – jis pašaukė, – ir stovėk ant kalno prieš VIEŠPATĮ, nes VIEŠPATS praeis“. Pūtė didelis vėjas, jis buvo toks stiprus, kad skaldė kalnus ir trupino į gabalus uolas prieš VIEŠPATĮ, bet VIEŠPATIES nebuvo vėjyje. Po vėjo – žemės drebėjimas, bet VIEŠPATIES nebuvo žemės drebėjime. 12 Po žemės drebėjimo – ugnis, bet VIEŠPATIES nebuvo ugnyje. O po ugnies – švelnios tylos balsas. 13 Jį išgirdęs, Elijas apsigaubė veidą skraiste ir išėjęs atsistojo prie olos angos. Tada kreipėsi į jį balsas: „Ką čia veiki, Elijau?“

Tai Dievo Žodis

 

85 psalmė

 

  1. Viešpatie, parodyk mums savo ištikimąją meilę ir mus išgelbėk.

Klausausi, ką Viešpats Dievas kalba; *
jis skelbia ramybę tautai – savo ištikimiesiems.
Iš tikrų jų arti yra išgelbėjimas †
visiems, kurie pagarbiai jo bijo, *
kad jo Garbė mūsų krašte pasiliktų. – P.

Susitiks tiesa ir ištikimoji meilė, *
bučiuosis ramybė ir teisumas.
Žels teisybė iš žemės, *
žvelgs iš dangaus Dievo teisumas. – P.

Tikrai Viešpats suteiks, kas gera, *
ir mūsų žemė duos gausų derlių.
Žengs jo priekyje teisumas, *

nutiesdamas taką jo žingsniams. – P. 

 

Antrasis skaitinys

Skaitinys iš Laiško Romiečiams

 

1 Sakau tiesą Kristuje, nemeluoju, – tai liudija ir mano sąžinė Šventojoje Dvasioje, 2 kad labai liūdžiu ir nuolat širdį man skauda. 3 Man mieliau būtų pačiam būti prakeiktam ir atskirtam nuo Kristaus vietoj savo brolių, tautiečių pagal kūną. 4 Jie yra izraelitai, turintys įvaikystę, garbę, sandoras, įstatymų leidybą, Dievo garbinimą ir pažadus; 5 jiems priklauso protėviai, ir iš jų kūno atžvilgiu yra kilęs Kristus – visiems viešpataujantis Dievas, šlovingas per amžius. Amen!

Tai Dievo Žodis

 

Evangelija

 

Skaitinys iš Šventosios Evangelijos pagal Matą

 

22 Tuojau pat Jėzus prispyrė mokinius sėsti į valtį ir pirma jo irtis į kitą krantą, kol jis atleisiąs minią. 23 Atleidęs minią, jis užkopė nuošaliai į kalną melstis. Ir atėjus vakarui, jis buvo ten vienas.

24 Tuo tarpu valtis jau toli toli nuplaukė nuo kranto, blaškoma bangų, nes pūtė priešingas vėjas. 25 Ketvirtos nakties sargybos metu Jėzus atėjo pas juos, žengdamas ežero paviršiumi. 26 Pamatę jį einantį ežero paviršiumi, mokiniai nusigando ir, manydami, jog tai šmėkla, iš baimės ėmė šaukti. 27 Jėzus tuojau juos prakalbino: „Drąsos! Tai aš. Nebijokite!“ 28 Petras atsiliepė: „Viešpatie, jei čia tu, liepk man ateiti pas tave vandeniu“. 29 Jis atsakė: „Eik!“ Petras, išlipęs iš valties, ėmė eiti vandens paviršiumi ir nuėjo prie Jėzaus. 30 Bet, pamatęs vėjo smarkumą, jis nusigando ir, pradėjęs skęsti, sušuko: „Viešpatie, gelbėk mane!“ 31 Tuojau ištiesęs ranką, Jėzus sugriebė jį ir tarė: „Silpnatiki, ko suabejojai?!“ 32 Jiems įlipus į valtį, vėjas nurimo. 33 Tie, kurie buvo valtyje, pagarbino jį, sakydami: „Tikrai tu Dievo Sūnus!“

Tai Viešpaties Žodis

Parašykite komentarą

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.