Pirmasis skaitinys
Skaitinys iš Senojo Testamento Izaijo Knygos
1 Išgirskite mane, salos,
atkreipkite dėmesį, tolimosios tautos!
Mane VIEŠPATS pašaukė dar negimusį, –
dar motinos įsčiose tebesantį,
jis ištarė manąjį vardą.
2 Jis padarė iš manęs aštrų kalaviją,
paslėpė mane savo rankos šešėlyje.
Jis padarė mane aštria strėle
ir įdėjo į savąją strėlinę.
3 „Tu esi mano tarnas, – man pasakė, –
Izraeli, per tave savo šlovę apreikšiu!“
4 Bet aš pagalvojau: „Veltui aš triūsiau,
tuščiai ir be naudos jėgas eikvojau;
tačiau mano byla pas VIEŠPATĮ,
ir mano atlygis manojo Dievo rankoje.
5 Dabar tvirtai nusprendė VIEŠPATS,
kuris mane savuoju tarnu dar motinos įsčiose padarė,
kad aš Jokūbą jam parvesčiau, –
Izraelis pas jį būtų surinktas.
Aš esu pagerbtas VIEŠPATIES akyse,
mano Dievas – manoji jėga!“
6 „Per maža, – sako jis, – tau būti mano tarnu,
prikelti Jokūbo gimines
ir sugrąžinti Izraelio likučius.
Aš padarysiu tave taip pat ir tautų šviesa,
kad mano išganymas pasiektų žemės pakraščius“.
Tai Dievo Žodis
139 psalmė
- Dėkoju, kad taip stebuklingai mane tu sukūrei.
Ištyręs esi mane, Dieve, pažįsti,
žinai, kada sėdu, keliuosi.
Iš tolo matai, ką galvoju,
žinai, ar žingsniuoju, ar einu gulti.
Tau žinomi visi mano takeliai. – P.
Juk tu mano širdį sukūrei,
sunarstei mane motinos įsčioj.
Dėkoju, kad taip stebuklingai mane tu sukūrei,
kad visi tavo darbai stebuklingi.
Tu manąją sielą pažįsti. – P.
Nė vienas kaulelis nebuvo tau slaptas,
kai tamsoj mane tvėrei,
kai slaptingai aš brendau po žemėm. – P.
Antrasis skaitinys
Skaitinys iš Apaštalų darbų
22 Pašalinęs Saulių, jis pakėlė jiems karaliumi Dovydą, apie kurį pasakė: Radau Dovydą, Jesės sūnų, vyrą pagal savo širdį, kuris įvykdys visus mano norus. 23 Iš jo palikuonių, kaip buvo žadėjęs, Dievas išvedė Izraeliui gelbėtoją Jėzų. 24 Prieš jam ateinant, Jonas paskelbė atsivertimo krikštą visai Izraelio tautai. 25 Baigdamas gyvenimo kelionę, Jonas pareiškė: ‘Aš nesu tas, kuo mane laikote. Štai po manęs ateina tasai, kuriam aš nevertas atrišti kurpių dirželio’.
26 Broliai, Abraomo giminės sūnūs ir čia esantys dievobaimingieji žmonės! Tai jums atsiųstas šis išganymo žodis.
Tai Dievo Žodis
Evangelija
57 Elzbietai atėjo metas gimdyti, ir ji susilaukė sūnaus. 58 Jos kaimynai ir giminės, išgirdę, kokią didžią malonę suteikė jai Viešpats, džiaugėsi kartu su ja.
59 Aštuntą dieną jie susirinko berniuko apipjaustyti ir norėjo jį pavadinti tėvo vardu – Zachariju. 60 Motina pasipriešino: „O, ne! Jis vadinsis Jonas“. 61 Kiti jai sakė: „Bet niekas tavo giminėje neturi šito vardo“. 62 Jie ženklais paklausė tėvą, kaip jis norėtų pavadinti kūdikį. 63 Šis, pareikalavęs rašomosios lentelės, užrašė: „Jo vardas – Jonas“. Visi stebėjosi. 64 Tuoj pat atsivėrė jo lūpos, atsirišo liežuvis, ir jis ėmė kalbėti šlovindamas Dievą. 65 Visus kaimynus apėmė baimė, ir po visą Judėjos kalnyną sklido kalbos apie šiuos įvykius. 66 Visi girdėjusieji dėjosi tai į širdį ir klausinėjo: „Kaip manai, kas bus iš to vaiko?“ Jį tikrai globojo Viešpaties ranka.
80 O kūdikis augo ir jo dvasia tvirtėjo. Jis gyveno dykumoje iki pat savo viešo pasirodymo Izraeliui dienos.
Tai Viešpaties Žodis
