Pirmasis skaitinys

Skaitinys iš Senojo Testamento Izaijo Knygos

 

⁶ Galybių VIEŠPATS surengs šiame kalne visoms tautoms

puotą su skaniausiais valgiais,

puotą su rinktiniais vynais, –

pokylį su gardumynais

ir grynais, geriausiais vynais.

⁷ Šiame kalne jis nukels tą šydą,

kuris dengia visas gimines,

tą nuometą, kuris gobia visas tautas.

⁸ Jis visiems laikams sunaikins mirtį.

Viešpats DIEVAS nušluostys ašaras nuo visų veidų.

Savo tautos gėdą jis pašalins visur žemėje.

Tikrai tai įvyks, nes taip kalbėjo VIEŠPATS!

⁹ Tą dieną bus sakoma:

„Štai šis yra mūsų Dievas!

Mes juo pasitikėjome, ir jis mus išgelbėjo!

Šis yra VIEŠPATS, juo mes pasitikėjome!

Džiūgaukime, linksminkimės, kad jis mus išganė!“

¹⁰ VIEŠPATIES ranka ant šio kalno ilsėsis,

bet Moabas bus vietoje sumintas

kaip šiaudai į liūną.

Tai Dievo Žodis

23 psalmė

1. Viešpaties Namuose visados aš gyvensiu.

Viešpats – Ganytojas mano: *
man nieko nestinga.
Žaliose lankose mane paguldo, *
prie ramių tvenkinių mane gano.
Jis atgaivina mano gyvybę, †
teisumo takais mane veda, *
kaip ir dera jo vardui. – P.

Net eidamas slėniu tamsiausiu, †
aš nebijosiu jokio pavojaus, *
nes tu su manimi nuolat būsi.
Tu – Ganytojas, tavo lazda ir vėzdas –*
jie mane gina. – P.

Tu padengi man stalą *
mano priešų matomoj vietoj,
dosniai patepi man galvą aliejais, *
pripili sklidiną taurę! – P.

Tavo gerumas ir ištikimoji meilė †
lydės kiekvieną mano gyvenimo dieną. *

Viešpaties Namuose visados aš gyvensiu. – P.

 

Evangelija

Skaitinys iš Šventosios Evangelijos pagal Matą

 

Palyginimas apie karalaičio vestuves

¹ Jėzus vėl ėmė kalbėti palyginimais:

² „Su dangaus karalyste yra panašiai kaip su karaliumi, kuris kėlė savo sūnui vestuves. ³ Jis išsiuntė tarnus šaukti pakviestųjų į vestuvių pokylį, bet tie nepanorėjo eiti. ⁴ Tuomet jis vėl siuntė kitus tarnus, liepdamas: ‘Sakykite pakviestiesiems: Štai aš surengiau pokylį, mano jaučiai ir penimi veršiai papjauti, ir viskas surengta. Ateikite į vestuves!’ ⁵ Tačiau kviečiamieji to nepaisė ir nuėjo kas sau: vienas lauko arti, kitas prekiauti, ⁶ o kiti tarnus nutvėrę išniekino ir užmušė. ⁷ Tuomet karalius užsirūstino ir, nusiuntęs kariuomenę, sunaikino anuos žmogžudžius ir padegė jų miestą. ⁸ Galop jis tarė tarnams: ‘Vestuvės, tiesa, surengtos, bet pakviestieji nebuvo verti. ⁹ Todėl eikite į kryžkeles ir, ką tik rasite, kvieskite į vestuves’. ¹⁰ Tie tarnai išėjo į kelius ir surinko visus, ką tik sutiko, blogus ir gerus. Vestuvių menė buvo pilna sėdinčių už stalo. ¹¹ Karalius atėjo pasižiūrėti svečių ir pamatė ten žmogų, neapsirengusį vestuvių drabužiu. ¹² Jis tarė jam: Bičiuli, kaip čia įėjai, neturėdamas vestuvių drabužio?’ Tasai tylėjo. ¹³ Tuomet karalius paliepė tarnams: „Suriškite jam rankas ir kojas ir išmeskite jį laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas’. ¹⁴ Nes daug pašauktų, bet maža išrinktų“.

Tai Viešpaties Žodis