Pirmasis Skaitinys

 

Skaitinys iš Senojo testamento Išėjimo Knygos

 

 Mozė atėjo ir pakartojo žmonėms visus VIEŠPATIES žodžius ir įsakus. Visi žmonės vienu balsu atsakė, tardami: „Vykdysime visa, ką VIEŠPATS pasakė.“  Tada Mozė surašė visus VIEŠPATIES žodžius. Atsikėlęs anksti kitą rytą, jis pastatė kalno papėdėje aukurą su dvylika akmeninių stulpų dvylikai Izraelio giminių.  Jis paskyrė keletą jaunų vyrų iš Izraelio vaikų atnašauti deginamąsias aukas ir aukoti jaučius kaip bendravimo aukas VIEŠPAČIUI.  Pusę kraujo Mozė pasėmė ir supylė į dubenis, o kitą pusę kraujo išliejo ant aukuro.  Tada, paėmęs Sandoros knygą, Mozė garsiai ją perskaitė žmonėms. O žmonės sakė: „Visa, ką VIEŠPATS pasakė, vykdysime ir būsime klusnūs.“  Mozė paėmė kraujo ir pašlakstė juo žmones, tardamas: „Tai kraujas Sandoros, kurią VIEŠPATS sudarė su jumis pagal visus šiuos žodžius.“

 Tada Mozė ir Aaronas, Nadabas ir Abihuvas ir septyniasdešimt Izraelio seniūnų užkopė į kalną  ir matė Izraelio Dievą. Po jo kojomis buvo tarsi safyro asla, tarsi pats dangaus skaidrumas. Dievas nepakėlė rankos prieš Izraelio tautos vadus; po Dievo regėjimo jie galėjo valgyti ir gerti.

Tai Dievo žodis.

 

116 Psalmė

 

 

Mirties kilpos apraizgė mane,

Šeolo kančios apėmė,

buvau pilnas sielvarto ir nerimo.

 Tada šaukiausi VIEŠPATIES vardu:

„O VIEŠPATIE, maldauju tave,

gelbėk mano gyvastį!“

 VIEŠPATS maloningas ir teisus,

mūsų Dievas gailestingas.

 VIEŠPATS gina bejėgius;

kai buvau pavojuje, jis mane išgelbėjo.

 Nusiramink, mano širdie,

nes Dievas buvo man geras.

 Jis išgelbėjo mane nuo mirties,

nušluostė man ašaras,

neleido mano kojoms paslysti.

 Todėl einu savo keliu VIEŠPATIES Artume

gyvųjų šalyje.

 Pasitikėjau net sakydamas:

„Esu baisiai kančios prislėgtas!“ ­

 net nustėręs sakydamas:

„Visi žmonės ­ melagiai!“

 Kuo galiu atsilyginti VIEŠPAČIUI už visa,

ko jis dosniai man davė?

 Kelsiu išganymo taurę

ir vardu šauksiuosi VIEŠPATIES.

 Savo įžadus VIEŠPAČIUI vykdysiu

visos jo tautos sueigoje.

 

Antrasis skaitinys

 

Skaitinys iš Apaštalo Pauliaus 1-ojo Laiško Korintiečiams

 

 Argi laiminimo taurė, kurią laiminame, nėra bendravimas Kristaus kraujyje? Argi duona, kurią laužiame, nėra bendravimas Kristaus kūne?  Jei viena duona, tai ir mes daugelis esame vienas kūnas, nes mes visi dalijamės viena duona.  Pažiūrėkite į žemiškąjį Izraelį: argi tie, kurie valgo aukas, nėra aukuro bendrininkai?  Ką gi sakau? Ar kad stabams paaukota mėsa šį tą reiškia? ar kad ir stabas yra šis tas?  Ne, aš sakau, kad, aukodami atnašas, pagonys aukoja ne Dievui, bet demonams. O aš nenoriu, kad jūs taptumėte demonų bendrininkais.  Jūs negalite gerti Viešpaties taurės ir demonų taurės. Negalite būti Viešpaties vaišių dalyviai ir demonų vaišių dalyviai.

Tai Dievo žodis.

 

Evangelija

 

Iš šventosios Evangelijos pagal Morkų

 

Pirmąją Neraugintosios duonos dieną, kada aukojamas Velykų avinėlis, mokiniai sako Jėzui: „Kur paruošti tau Velykų vakarienę?“ Jis išsiunčia du mokinius, tardamas: „Eikite į miestą. Ten jus sutiks žmogus, vandens ąsočiu nešinas. Sekite iš paskos  ir, kur jis nuves, sakykite namų šeimininkui: ‘Mokytojas liepė paklausti: Kur man skirtoji menė, kurioje galėčiau su mokiniais valgyti Velykų vakarienę?’  Jis parodys jums didelį aukštutinį kambarį su baldais. Ten ir paruoškite mums.“ Mokiniai išėjo ir nuvyko į miestą. Jie rado visa, kaip buvo sakęs Jėzus, ir paruošė Velykų stalą.

 Vakare jis atėjo su Dvylika.  Bevalgant prie stalo vakarienę, Jėzus prabilo: „Iš tiesų sakau jums: vienas jūsų, valgančių su manimi, išduos mane.“ Jie labai nuliūdo ir ėmė vienas po kito klausinėti: „Nejaugi aš?“ O jis tarė: „Vienas iš Dvylikos, kuris dažo su manimi viename dubenyje. Tiesa, Žmogaus Sūnus eina savo keliu, kaip apie jį parašyta, bet vargas žmogui, kuris išduos Žmogaus Sūnų. Geriau jam būtų buvę negimti.“

 Bevakarieniaujant Jėzus paėmęs duoną palaimino, laužė ją ir davė mokiniams, tardamas: „Imkite, tai mano kūnas!“  Paėmęs taurę, padėkojo, davė jiems, ir visi gėrė iš jos. O jis jiems tarė: „Tai mano kraujas, sandoros kraujas, kuris išliejamas už daugelį. Iš tiesų sakau jums: aš jau nebegersiu vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kada gersiu jį naują Dievo karalystėje.“

 Pagiedoję jie išėjo į Alyvų kalną.

Tai Viešpaties žodis.