Pirmasis skaitinys

 

Skaitinys iš Pradžios knygos

 

Bet VIEŠPATS Dievas pašaukė žmogų ir paklausė: „Kur tu esi?“  Jis atsiliepė: „Išgirdau tavo garsą sode ir nusigandau, nes buvau nuogas, todėl pasislėpiau“.  {Dievas} jo klausė: „Kas gi tau pasakė, kad tu nuogas? Ar valgei vaisių nuo medžio, kurio vaisių buvau tau įsakęs nevalgyti?“  Žmogus atsakė: „Moteris, kurią tu man davei būti su manimi, man davė vaisių nuo to medžio, aš ir valgiau“.  VIEŠPATS Dievas kreipėsi į moterį: „Kodėl tu taip padarei?“ Moteris atsakė: „Žaltys mane apgavo, aš ir valgiau“.  VIEŠPATS Dievas tarė žalčiui:

„Kadangi tu taip padarei,

esi prakeiktas

tarp visų gyvulių ir

tarp visų žvėrių.

Ant pilvo šliaužiosi

ir dulkes ėsi

visas savo gyvenimo dienas.

 Aš sukelsiu priešiškumą

tarp tavęs ir moters,

tarp tavo palikuonių ir jos palikuonių;

jis kirs tau per galvą,

o tu kirsi jam į kulną“.

Tai Dievo Žodis

 

130 psalmė

Iš nevilties gilumų tavęs šaukiuosi, Viešpatie! *
Viešpatie, išgirsk mano balsą!
Tegul tavo ausys atsiveria maldavimui mano; *
išgirsk ir būk gailestingas. – P.

Jei tu, Viešpatie, paisytum kaltybių, – *
Viešpatie, kas išliktų gyvas?
Betgi turi tu galią atleisti, *
kad garbintume tave su baime. – P.

Nekantriai laukiu Viešpaties pagalbos *
ir jo žodžiu pasikliauju.
Labiau Viešpaties laukiu, *
negu aušros – panaktiniai.
Labiau, negu aušros – panaktiniai, *
Izraelis Viešpaties telaukia. – P.

Nes Viešpats yra maloningas, *
didi jo atpirkimo galybė.
Tikrai jis atpirks Izraelį *
iš visų jo kaltybių. – P.

Antrasis skaitinys

 

Skaitinys iš Šv. Apaštalo Pauliaus Antrojo laiško Korintiečiams

 

Mes turime tą pačią tikėjimo dvasią, apie kurią parašyta: Aš įtikėjau, todėl prakalbėjau. Taigi mes tikime ir todėl kalbame,  žinodami, kad tasai, kuris prikėlė Viešpatį Jėzų, taip pat ir mus prikels su Jėzumi ir pastatys kartu su jumis.  O visa tai – dėl jūsų, kad malonė apimtų daugelį ir pagausintų dėkojimą Dievo garbei.

Todėl ir nenuleidžiame rankų. Atvirkščiai: jei mūsų išorinis žmogus vis nyksta, tai vidinis diena iš dienos atsinaujina.  O lengvas dabartinis mūsų vargas ruošia mums neapsakomą, visa pranokstančią amžinąją garbę.  Mes gi nežiūrime to, kas regima, bet kas neregima, nes regimieji dalykai laikini, o neregimieji amžini.

Tai Dievo Žodis

 

Evangelija

 

Skaitinys iš Šv. Evangelijos pagal Morkų

 

Jėzui sugrįžus namo, vėl susirinko tiek žmonių, kad jie nebegalėjo nė pavalgyti.  Saviškiai, apie tai išgirdę, ėjo sulaikyti jo sakydami, kad jis kaip galvos netekęs.

Atvykę iš Jeruzalės Rašto aiškintojai sakė: „Jis turi Belzebulą“ ir: „Demonų kunigaikščio galia jis išvaro demonus“.  O Jėzus, pasivadinęs juos, ėmė kalbėti palyginimais: „Kaip gali šėtonas išvaryti šėtoną?  Jei karalystė susiskaldžiusi, tokia karalystė neišsilaiko.  Ir jei namai suskilę, tie namai neišlieka.  Todėl jei šėtonas sukyla pats prieš save ir tampa susiskaldęs, jis neišsilaikys, jam ateis galas.  Niekas neįsiveržia į galiūno namus ir nepasiglemžia jo turto, pirmiau nesurišęs galiūno. Tik tada apiplėšia jo namus“.

„Iš tiesų sakau jums: bus dovanoti žmonių vaikams visi nusikaltimai ir piktžodžiavimai, kad ir kaip jie piktžodžiautų; bet jei kas piktžodžiautų Šventajai Dvasiai, tam amžiais nebus dovanota, ir jis bus kaltas amžina nuodėme“. Jie mat sakė: „Jis turi netyrąją dvasią“.

Atėjo Jėzaus motina ir broliai ir, lauke sustoję, per kitus prašė jį iškviesti.  Aplink jį sėdėjo minia, kai jam buvo pranešta: „Štai tavo motina ir broliai bei seserys lauke stovi ir ieško tavęs“. O jis atsakė: „Kas yra mano motina ir broliai?“ Ir, apžvelgęs aplink sėdinčius, pasakė: „Štai mano motina ir broliai!  Kas tik vykdo Dievo valią, tas man ir brolis, ir sesuo, ir motina“.

Tai Viešpaties Žodis