Pirmasis skaitinys

 

Skaitinys iš Apaštalų darbų knygos

 

Tada Petras, Šventosios Dvasios įkvėptas, jiems atsakė: „Tautos vadovai ir seniūnai! Jeigu dėl gero darbo ligoniui šiandien mus klausinėjate, kaip jis buvo išgydytas,  tai tebūnie jums visiems ir visai Izraelio tautai žinoma: vardu Jėzaus Kristaus Nazariečio, kurį jūs nukryžiavote ir kurį Dievas prikėlė iš numirusių! Tik jo vardu šis vyras jūsų akivaizdoje stovi sveikas.  Jėzus yra akmuo, kurį jūs, statytojai, atmetėte ir kuris tapo kertiniu akmeniu. Ir nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo galėtume būti išgelbėti“.

Tai Dievo Žodis.

 

118 Psalmė

 Dėkokite VIEŠPAČIUI, nes jis geras,

per amžius tveria jo ištikima meilė!

Geriau ieškoti pagalbos pas VIEŠPATĮ,

negu pasitikėti žmonėmis.

Geriau ieškoti užuovėjos pas VIEŠPATĮ,

negu pasitikėti didžiūnais.

Dėkoju tau, kad manęs išklausei

ir tapai mano išgelbėjimu.

Akmuo, kurį statytojai atmetė,

tapo kertiniu akmeniu.

Taip VIEŠPATIES padaryta, –

koks mums nuostabus reginys!

II

Kas įeina, tebūna palaimintas VIEŠPATIES vardu!

Laiminame jus iš VIEŠPATIES Namų.

Tu mano Dievas, aš tau dėkosiu;

tu mano Dievas, aš tave aukštinsiu.

Dėkokite VIEŠPAČIUI, nes jis geras,

per amžius tveria jo ištikima meilė.

Antrasis skaitinys

 

Skaitinys iš Pirmojo laiško Jonui

 

Žiūrėkite, kokia meile apdovanojo mus Tėvas:

mes vadinamės Dievo vaikai – ir esame!

Pasaulis nepažįsta mūsų, nes ir jo nepažino.

Mes – Dievo vaikai

Mylimieji,

mes dabar esame Dievo vaikai,

bet dar nepasirodė, kas būsime.

Mes žinome, kad kai pasirodys, būsime panašūs į jį,

nes matysime jį tokį, koks jis yra.

Tai Dievo žodis.

 

Evangelija

 

Skaitinys iš Šv. Evangelijos pagal Joną

 

Aš – gerasis ganytojas.

Geras ganytojas

už avis guldo gyvybę.

Samdinys, ne ganytojas,

kuriam avys ne savos,

pamatęs sėlinantį vilką,

palieka avis ir pabėga,

o vilkas puola jas ir išvaiko.

Samdinys pabėga, nes jis samdinys,

jam avys nerūpi.

Aš – gerasis ganytojas:

aš pažįstu savąsias,

ir manosios pažįsta mane,

kaip mane pažįsta Tėvas

ir aš pažįstu Tėvą.

Už avis aš guldau savo gyvybę.

Ir kitų avių dar turiu,

kurios ne iš šios avidės;

ir jas man reikia atvesti;

jos klausys mano balso,

ir bus viena kaimenė, vienas ganytojas.

Tėvas myli mane,

nes aš guldau savo gyvybę,

kad ir vėl ją pasiimčiau.

Niekas neatima jos iš manęs,

bet aš pats ją laisvai atiduodu.

Aš turiu galią ją atiduoti

ir turiu galią vėl ją atsiimti;

tokį priesaką aš esu gavęs

iš savojo Tėvo“.

Tai Viešpaties žodis