Pirmasis skaitinys
Skaitinys iš Senojo Testamento Izaijo knygos
10 Nes kaip lietus ir sniegas nukrinta iš dangaus
ir negrįžta atgalios,
kol nepalaisto žemės,
kad dygtų ir želtų joje augalai,
kad neštų sėklą sėjėjui ir duoną alkanam,
11 taip ir žodis, išeinantis iš mano burnos:
jisai nesugrįš pas mane bergždžias,
bet įvykdys, ko trokštu,
ir atliks, ko siųstas“.
Tai Dievo Žodis
65 psalmė
- Grūdai nukrito į gerą žemę ir išaugę davė derlių.
Tu žemę lankai ir palaistai, *
padarai ją turtingą ir derlią.
Dieve, pilnos vandens tavo upės, *
tavo galia augina žemė pasėlius. – P.
Tam ją esi ir parengęs! *
Gausiai jos vagas pagirdai,
sutrupini jos grumstą, †
suminkštini jį lietumi gūsingu, *
laimini augantį javą. – P.
Metus apvainikuoji savo gerumo derlium; *
tavo vežimų provėžos trykšta aliejum;
jo sklidinos tyrų ganyklos, *
o kalvos džiaugsmu apsigaubia. – P.
Pievose – avių knibždėlynas, †
o slėniuos – kviečiai tyvuliuoja, *
aidi džiugios dainos ir giesmės. – P.
Antrasis skaitinys
Skaitinys iš Apaštalo Pauliaus laiško Romiečiams
18 Aš manau, jog šio laiko kentėjimai negali lygintis su būsimąja garbe, kuri mumyse bus apreikšta. 19 Kūrinija su ilgesiu laukia, kada bus apreikšti Dievo vaikai. 20 Mat kūrinija buvo pajungta tuštybei, – ne savo noru, bet pavergėjo valia, – su viltimi, 21 kad ir pati kūrinija bus išvaduota iš pragaišties vergovės ir įgis Dievo vaikų garbės laisvę. 22 Juk mes žinome, kad visa kūrinija iki šiol tebedūsauja ir tebesikankina. 23 Ir ne tik ji, bet ir mes patys, kurie turime dvasios pradmenis, – ir mes dejuojame, laukdami įvaikinimo ir mūsų kūno atpirkimo.
Tai Dievo Žodis
Evangelija
Skaitinys iš Šventosios Evangelijos pagal Matą
1 Vieną dieną, išėjęs iš namų, Jėzus sėdėjo ant ežero kranto. 2 Prie jo susirinko didžiulė minia; todėl jis įlipo į valtį ir atsisėdo, o visi žmonės stovėjo pakrantėje. 3 Ir jis daug jiems kalbėjo palyginimais.
Jis sakė: „Štai sėjėjas išsirengė sėti.4 Jam besėjant, vieni grūdai nukrito prie kelio, ir atskridę paukščiai juos sulesė. 5 Kiti nukrito ant uolų, kur buvo nedaug žemės. Jie greit sudygo, nes neturėjo gilesnio žemės sluoksnio. 6 Saulei patekėjus, daigai nuvyto ir, neturėdami šaknų, sudžiūvo. 7 Kiti krito tarp erškėčių. Erškėčiai išaugo ir nusmelkė juos. 8 Dar kiti nukrito į gerą žemę ir davė derlių: vieni šimteriopą grūdą, kiti šešiasdešimteriopą, dar kiti trisdešimteriopą. 9 Kas turi ausis, teklauso!“
10 Priėję mokiniai paklausė: „Kodėl jiems kalbi palyginimais?“ 11 Jėzus atsakė: „Jums duota pažinti dangaus karalystės paslaptis, o jiems neduota. 12 Mat kas turi, tam bus duota, ir jis turės su pertekliumi, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi.[i1] 13 Aš jiems kalbu palyginimais todėl, kad jie žiūrėdami nemato, klausydami negirdi ir nesupranta. 14 Jiems pildosi Izaijo pranašystės žodžiai:
Girdėti girdėsite, bet nesuprasite,
žiūrėti žiūrėsite, bet nematysite.
15 Šitos tautos širdis aptuko.
Jie prastai girdėjo ausimis ir užmerkė akis,
kad kartais nepamatytų akimis,
neišgirstų ausimis, nesuprastų širdimi
ir neatsiverstų, ir aš jų nepagydyčiau.
16 Todėl palaimintos jūsų akys, nes mato, ir jūsų ausys, nes girdi. 17 Iš tiesų sakau jums: daugel pranašų ir teisiųjų troško išvysti, ką jūs matote, bet neišvydo, ir išgirsti, ką jūs girdite, bet neišgirdo“.
18 „O jūs nūn pasiklausykite palyginimo apie sėjėją. 19 Pas kiekvieną, kuris girdi žodį apie karalystę ir nesupranta, ateina piktasis ir išplėšia, kas buvo pasėta širdyje. Tai ir yra pasėlys prie kelio. 20 Pasėlys ant uolų – tai tasai, kuris, girdėdamas žodį, tuojau su džiaugsmu jį priima. 21 Tačiau jis be šaknų – nepastovus žmogus. Ištikus kokiai negandai ar persekiojimui dėl žodžio, jis greit atkrinta. 22 Pasėlys tarp erškėčių – tai tas, kuris klauso žodžio, bet šio pasaulio rūpesčiai ir turto apgaulė nustelbia žodį, ir jis lieka nevaisingas. 23 Pasėlys geroje žemėje – tasai, kuris girdi ir supranta žodį; tas ir duoda derlių: kas šimteriopą, kas šešiasdešimteriopą, o kas trisdešimteriopą“.
Tai Viešpaties Žodis
