Pirmasis Skaitinys

Skaitinys iš Senojo testamento Jonos knygos

 

Antrąkart atėjo Jonai VIEŠPATIES žodis: „Kelkis ir eik į Ninevę, tą didį miestą, ir paskelbk jam, ką aš tau sakau. Paklusdamas VIEŠPATIES žodžiui, Jona pakilo ir nuvyko į Ninevę. O Ninevė buvo labai didelis miestas, – jį pereiti reikėjo trijų dienų. Jona pradėjo kelionę per miestą. Eidamas pirmos dienos kelią, jis skelbė: „Dar keturiasdešimt dienų, ir Ninevė bus sunaikinta!“ Ninevės žmonės patikėjo Dievu, paskelbė pasninką ir visi, dideli bei maži, apsivilko ašutine.
Kai Dievas pamatė, ką jie padarė ir kaip jie nusigręžė nuo savo nedorų kelių, Dievas pasigailėjo ir nenubaudė nelaime, kuria buvo jiems grasinęs. To jis nebepadarė.

Tai Dievo žodis.

95 Psalmė

 Parodyk man savo kelius, VIEŠPATIE,
mokyk mane savo takų.
Vesk mane savo tiesa ir mokyk mane,
nes esi Dievas, mano Gelbėtojas.
Tavimi visados pasitikiu.
VIEŠPATIE, neužmiršk savo gailestingumo
ir ištikimos meilės, –
jie taip seni kaip laikas.
Mano jaunystės nuodėmes ir kaltes užmiršk, –
savo ištikima meile dėl savo gerumo
atsimink mane, VIEŠPATIE!
II
Teisus ir geras yra VIEŠPATS,
todėl jis moko klystančius kelio.
Jis veda kukliuosius teisingu taku
ir moko juos savo kelio.

Antrasis skaitinys

 

Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Pirmojo laiško Korintiečiams

 

Sakau jums, broliai: laikas trumpas! Belieka tiems, kurie turi žmonas, gyventi, tarsi jų neturėtų, ir kurie verkia, tarsi neverktų, ir kurie džiaugiasi, tarsi nesidžiaugtų, ir kurie perka, tarsi neįsigytų, ir kurie užsiėmę pasaulio reikalais, – kaip neužsiėmę. Nes šio pasaulio pavidalas praeina.

Tai Dievo žodis.

Evangelija

Iš šventosios Evangelijos pagal Morkų

 

Kai Jonas buvo suimtas, Jėzus sugrįžo į Galilėją ir ėmė skelbti gerąją Dievo naujieną:  „Atėjo įvykdymo metas, Dievo karalystė čia pat! Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“
Eidamas palei Galilėjos ežerą, Jėzus pamatė Simoną ir Simono brolį Andriejų, metančius tinklą į ežerą: buvo mat žvejai. Jėzus tarė: „Eikite paskui mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais“. Ir tuojau, palikę tinklus, juodu nuėjo su juo.
Paėjėjęs truputį toliau, jis pamatė Zebediejaus sūnų Jokūbą ir jo brolį Joną, valtyje betaisančius tinklus. Tuoj pat pasišaukė ir juos. Palikę savo tėvą Zebediejų su samdiniais valtyje, jie sekė paskui jį.

Tai Viešpaties žodis.