Pirmasis Skaitinys

Skaitinys iš Išėjimo knygos

Edomo vadus pagavo išgąstis;

drebulys apėmė Moabo galiūnus;

nutirpo iš baimės visi Kanaano gyventojai. Juos apėmė baimė ir siaubas;

tavo rankos galybe jie nutilo kaip akmuo,

kolei praėjo tavo tauta, VIEŠPATIE,

kolei praėjo tauta, kurią išpirkai.

Tu juos įvedei ir pasodinai savo paveldo kalne,

toje vietoje, VIEŠPATIE, kurią padarei savo buveine,

toje šventykloje, VIEŠPATIE, kurią pastatė tavo rankos. VIEŠPATS karaliaus per amžių amžius.“

Kai faraono žirgai, kovos vežimai ir vežėjai įžygiavo į jūrą, VIEŠPATS užvertė juos vandenimis, o izraelitai perėjo per jūros vidurį sausa žeme.

Tada pranašė Mirjama, Aarono sesuo, paėmė į ranką būgnelį su žvangučiais. Visos moterys išėjo paskui ją, rankomis mušdamos būgnelius su žvangučiais ir šokdamos ratelius.

Mirjama užgiedojo:

„Giedokite VIEŠPAČIUI,

nes jis šlovingai nugalėjo,

nugramzdino į jūrą žirgą ir vežėją.“

Tai Dievo žodis.

119 Psalmė

Tavo žodis – žibintas mano žingsniams

ir šviesa mano takui.

Laikysiuosi savo iškilmingos priesaikos

paklusti tavo teisiems sprendimams.

Esu sielvarto baisiai nukamuotas;

VIEŠPATIE, atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs.

Priimk mano laisvas šlovės atnašas, VIEŠPATIE,

ir mokyk mane savo įsakų.

Nors mano gyvastis nuolat pavojuje,

tavo Įstatymo niekada neužmirštu.

Nedorėliai spendė man žabangus,

bet nuo tavo įsakų nenukrypau.

Tavo įsakai – mano amžinas paveldas,

nes jais žavisi mano širdis.

Širdimi stengiuosi vykdyti tavo įstatus

amžinai, iki pat galo.

Antrasis skaitinys

Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Laiško romiečiams.

Dėl Dievo gailestingumo raginu jus, broliai, aukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką, kaip dvasinį garbinimą. Ir nemėgdžiokite šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo mąstymą, kad galėtumėte suvokti Dievo valią – kas gera, tinkama ir tobula.

Dėl man suteiktos malonės aš raginu kiekvieną iš jūsų nemanyti apie save geriau negu dera manyti, bet manyti apie save blaiviai, kiekvienam pagal Dievo duotąjį tikėjimo mastą. Juk kaip viename kūne turime daug narių ir visi nariai atlieka ne tą patį uždavinį, taip ir mes daugelis esame vienas kūnas Kristuje, o pavieniui – vieni kitų nariai. Turime įvairių dovanų, destis kokia malonė mums suteikta. Kas turi pranašystės dovaną, tegul ja naudojasi, laikydamasis tikėjimo; kas dovaną tarnauti – tetarnauja, kas mokyti – tegul moko, – kas paraginti – tegul ragina; kas dovaną šelpti –tegul šelpia dosniai, kas vadovauti-tegul vadovauja rūpestingai; kas dovaną gailestingumo darbams – tegul pagelbi kitiems su džiaugsmu.

Tai Dievo žodis.

Evangelija

Iš šventosios Evangelijos pagal Matą

Nuo to meto Jėzus pradėjo aiškinti savo mokiniams turįs eiti į Jeruzalę ir daug iškentėti nuo seniūnų, aukštųjų kunigų ir Rašto aiškintojų, būti nužudytas ir trečią dieną prisikelti. Tada Petras, pasivadinęs jį į šalį, ėmė drausti: „Nieku gyvu, Viešpatie, tau neturi taip atsitikti!“ O jis atsisukęs subarė Petrą: „Eik šalin, šėtone! Tu man papiktinimas, nes mąstai ne Dievo, o žmonių mintimis.“

Tuomet Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi. Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas pražudo gyvybę dėl manęs, tas ją atras. Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo gyvybei?!

Tai Viešpaties žodis.