Pirmasis Skaitinys
Skaitinys iš Senojo testamento Izaijo knygos
Galybių VIEŠPATS surengs šiame kalne visoms tautoms
puotą su skaniausiais valgiais,
puotą su rinktiniais vynais, –
pokylį su gardumynais
ir grynais, geriausiais vynais.
Šiame kalne jis nukels tą šydą,
kuris dengia visas gimines,
tą nuometą, kuris gobia visas tautas.
Jis visiems laikams sunaikins mirtį.
Viešpats DIEVAS nušluostys ašaras nuo visų veidų.
Savo tautos gėdą jis pašalins visur žemėje.
Tikrai tai įvyks, nes taip kalbėjo VIEŠPATS!
Tą dieną bus sakoma:
„Štai šis yra mūsų Dievas!
Mes juo pasitikėjome, ir jis mus išgelbėjo!
Šis yra VIEŠPATS, juo mes pasitikėjome!
Džiūgaukime, linksminkimės, kad jis mus išganė!“
VIEŠPATIES ranka ant šio kalno ilsėsis,
bet Moabas bus vietoje sumintas
kaip šiaudai į liūną.
Tai Dievo žodis.
23 Psalmė
Dovydo psalmė. VIEŠPATS mano Ganytojas,
man nieko netrūksta.
Žaliose pievose jis mane guldo,
prie ramių vandenų gano.
Jis atgaivina mano gyvastį
ir veda teisumo takais, kaip dera jo vardui.
Nors einu per tamsiausią slėnį,
nebijau jokio pavojaus, nes tu su manimi.
Tavo Ganytojo lazda ir vėzdas
apgins mane.
Tu padengi man stalą
mano priešų matomoje vietoje,
patepi dosniai mano galvą aliejumi;
sklidina mano taurė!
Tik gerumas ir ištikimoji meilė lydės mane
per visas mano gyvenimo dienas,
ir aš visados gyvensiu VIEŠPATIES Namuose.
Antrasis skaitinys
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško filipiečiams.
Aš moku gyventi vargingai ir būti turtingas. Visa ko esu ragavęs: buvau sotus ir alkanas, turtingas ir beturtis.
Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina.
Vis dėlto jūs gerai padarėte, bendraudami su manim varge. O mano Dievas iš savo turtų gausos Kristuje Jėzuje šlovingai patenkins visas jūsų reikmes. Mūsų Dievui ir Tėvui šlovė per amžių amžius! Amen.
Tai Dievo žodis.
Evangelija
Iš šventosios Evangelijos pagal Matą
Jėzus vėl ėmė kalbėti palyginimais:
„Su dangaus karalyste yra panašiai kaip su karaliumi, kuris kėlė savo sūnui vestuves. Jis išsiuntė tarnus šaukti pakviestųjų į vestuvių pokylį, bet tie nepanorėjo eiti. Tuomet jis vėl siuntė kitus tarnus, liepdamas: ‘Sakykite pakviestiesiems: Štai aš surengiau pokylį, mano jaučiai ir penimi veršiai papjauti, ir viskas surengta. Ateikite į vestuves!’ Tačiau kviečiamieji to nepaisė ir nuėjo kas sau: vienas lauko arti, kitas prekiauti, o kiti tarnus nutvėrę išniekino ir užmušė. Tuomet karalius užsirūstino ir, nusiuntęs kariuomenę, sunaikino anuos žmogžudžius ir padegė jų miestą. Galop jis tarė tarnams: ‘Vestuvės, tiesa, surengtos, bet pakviestieji nebuvo verti. Todėl eikite į kryžkeles ir, ką tik rasite, kvieskite į vestuves’. Tie tarnai išėjo į kelius ir surinko visus, ką tik sutiko, blogus ir gerus. Vestuvių menė buvo pilna sėdinčių už stalo. Karalius atėjo pasižiūrėti svečių ir pamatė ten žmogų, neapsirengusį vestuvių drabužiu. Jis tarė jam: Bičiuli, kaip čia įėjai, neturėdamas vestuvių drabužio?’ Tasai tylėjo. Tuomet karalius paliepė tarnams: „Suriškite jam rankas ir kojas ir išmeskite jį laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas’. Nes daug pašauktų, bet maža išrinktų“.
Tai Viešpaties žodis.