Pirmasis skaitinys

 

Saitinys iš Senojo Testamento Izaijo Knygos

sakykite tiems, kurių širdis baiminasi:
„Būkite stiprūs! Nebijokite!
Štai jūsų Dievas, jūsų kerštas ateina!
Su baisiu atlyginimu jis ateina jūsų gelbėti.“
Tada akliesiems bus atmerktos akys,
kurtiesiems atvertos ausys.
Tada raišasis šokinės tartum elnias,
dainuos iš džiaugsmo nebylio liežuvis.
Dykumoje ištrykš vandens srovės,
tyrlaukiuose tekės upės.
Išdeginti smėlynai taps ežeru,
ištroškusi žemė virs vandens šaltiniais.
Kur šakalų guoliai, ten dygs žolė,
žaliuos nendrės, žels meldai.
Tai Dievo Žodis

 

146 Psalmė

Šlovinkite VIEŠPATĮ!
Šlovink VIEŠPATĮ, mano siela!
Šlovinsiu VIEŠPATĮ visą gyvenimą,
giedosiu šlovės giesmes savo Dievui,
kol būsiu gyvas.
Nepasitikėkite didžiūnais
nei mirtinguoju, kuris negali išgelbėti.
Kai dvasia jį palieka,
jis sugrįžta į dulkes,
ir tą pačią dieną žūva visos jo svajonės.
Laimingas žmogus,
kurio pagalba ¬ Jokūbo Dievas,
o viltis ¬ VIEŠPATS, jo Dievas,
kuris sukūrė dangų ir žemę,
jūrą ir visa, kas juose.
Jis amžinai laikosi savo pažadų,
jis gina nuskriaustųjų teises
ir alkaniems parūpina duonos.
VIEŠPATS išlaisvina kalinius,
VIEŠPATS atveria akis akliesiems,
VIEŠPATS pakelia gyvenimo palaužtuosius,
VIEŠPATS myli teisiuosius,
VIEŠPATS saugo ateivius,
padeda našlaičiui ir našlei,
bet painioja nedorėlių kelius.
VIEŠPATS amžinai viešpataus.
Jis tavo Dievas, Sione, per visas kartas.
Šlovinkite VIEŠPATĮ!

Antrasis skaitinys

 

Skaitinys iš Jokūbo laiško

Mano broliai, nesutepkite mūsų šlovingojo Viešpaties Jėzaus Kristaus tikėjimo atsižvelgimu į asmenis. Štai į jūsų susirinkimą ateina žmogus, auksiniais žiedais apsimaustęs, puikiais drabužiais pasipuošęs, taip pat įžengia vargdienis apskurusiu apdaru. Jūs šokinėjate apie tą, kuris puošniai apsirengęs, ir sakote: „Atsisėsk čia patogiai“, o vargdieniui tariate: „Pastovėk ten“, arba: „Sėskis prie mano kojų.“ Argi jūs nesate šališki, argi netampate kreivais sumetimais besivadovaujančiais teisėjais? Paklausykite, mano mylimieji broliai: ar Dievas neišsirinko pasaulio akyse vargdienių, kad jie būtų turtingi tikėjimo ir paveldėtų karalystę, pažadėtą jį mylintiems? O jūs paniekinote vargšą! Argi ne turtuoliai jus vargina, ar ne jie tampo jus po teismus? Ar ne jie piktžodžiauja tam gražiam vardui, kuriuo esate pavadinti?!
Jeigu tik vykdote karališkąjį įstatymą, kaip Raštas reikalauja: Mylėk savo artimą, kaip save patį, jūs gerai darote, bet, jeigu pataikaujate atskiriems asmenims, darote nuodėmę ir esate įstatymo kaltinami kaip nusižengėliai. Mat, kas laikosi viso įstatymo, bet nusižengia vienu dalyku, tas lieka kaltas ir dėl visų.

Tai Dievo Žodis

 

Evangelija

 

Skaitinys iš Šventosios Evangelijos pagal Morkų

 

Išvykęs iš ten, Jėzus nukeliavo į Tyro sritis. Užėjęs į vienus namus, jis norėjo, kad niekas apie tai nežinotų, bet jam nepavyko to nuslėpti. Išgirdo apie jį moteris, kurios duktė buvo apsėsta netyrosios dvasios, atėjo ir puolė jam po kojų. Moteris buvo graikė, kilimo sirofinikietė. Ji maldavo išvaryti iš jos dukrelės demoną. Jėzus tarė jai: „Leisk pirmiau pasisotinti vaikams. Juk negražu imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams.“ Tačiau moteris atsakė: „Taip, Viešpatie! Bet ir šunyčiai po stalu ėda, ką vaikai pritrupino.“ Tuomet jis tarė: „Dėl šitų žodžių eik namo; demonas jau išėjęs iš tavo dukters.“ Parėjusi namo, ji rado savo mergaitę gulinčią patale ir demoną atstojusį.
Palikęs Tyro sritis, Jėzus per Sidoną atėjo prie Galilėjos ežero, į Dekapolio krašto vidurį. Ten buvo atvestas jam sunkiai kalbantis kurčius ir prašyta uždėti ant jo ranką. Jis pasivėdėjo jį nuošaliau nuo minios įleido savo pirštus į jo ausis, paseilino ir palietė jam liežuvį, pažvelgė į dangų, atsiduso ir tarė jam: „Efata!“ ¬ tai yra: „Atsiverk!“ Ir tuojau atsivėrė jo klausa, atsirišo liežuvio ryšys, ir jis kalbėjo kaip reikia. Jėzus jiems liepė niekam šito nepasakoti. Bet kuo labiau jis jiems draudė, tuo jie plačiau jį skelbė. Žmonės be galo stebėjosi ir kalbėjo: „Jis visa gerai padarė! Jis daro, kad kurtieji girdi ir nebyliai kalba.“

Tai Viešpaties Žodis